Paklausyk, ką šnabžda Visata. O dabar suvok tai…

Keli pilni sąsiuviniai ir arbatos dėžutė 6 šifro kortelių- minčių ir  paveikslėlių su manimi ir paskui mane keliavo iš vienos vietos į kitą. Kaip būti laimingu, kaip pagauti sėkmę, gyvenimo dėsniai, kaip sukontroliuoti save ir aplinką, kaip matyti daugiau ir būti nugalėtoju kiekvieną dieną- daug fizikos, filosofijos, psichologijos ir valdymo- tai geriausių iš geriausiųjų mintys- susikonspektuotos, išmoktos ir naudotos praktiškai. Aš jau seniai viską perskaičiau, kas galėtų būti kaip nors naudinga, tačiau žinau, kad ir koks protingas tas dėdė pasaulyje bebūtų, jis tau gali padėti tik iki 25-rių. Kodėl nei vienas iš jų nemoko gyventi toliau?…

Turbūt visko išmokstama iki 25-rių, o vėliau tiesiog gyvenama. Gyvenu. Kažkaip. Ekstazės dar nėra. Žinau, kad skubu. Norėčiau skubėti. Kodėl ne dabar? Ne dabar… bet tai prasideda dabar.

Prisiminiau fantastinį filmą. Jame savitai iškyla nepasakyta mintis, kad ir storiausios burtų knygos puslapiai pasibaigia tau vos tik pradėjus iš tikrųjų gyventi… ir tada juos kuriesi pats. Laikas užsivesti sąsiuvinį saviems išradimams. Teko girdėti, kad jį turi visi pasaulio galingiausieji ir vadina jį “asmeninės sėkmės knyga”. Ir nei vienas jos nenušė į spaustuvę milijoniniam tiražui. Nenunešiu ir aš.

Štai taip atrodo stiklinė iš kurios aš geriu visą gyvenimą. Ji puspilnė, bet planuoju melstis, kad nesudužtų.

Rytas visada protingesnis už vakarą, o pirmadienis už savaitgalį. Kažką beskaitinėjant papuolė užtikti sutrumpintą straipsnį internete apie optimizmą. Negaliu pasakyti, kad sužinojau kažką naujo, bet pamačiau susistemintas mintis šia tema. Persikopinu į savo namus blogai dienai, jei tokia ateitų:
- “Optimistai į nesėkmę žiūri kaip į laikiną dalyką, kurį jie pajėgūs įveikti, o pesimistai jaučia kaltę dėl nesėkmės ir mano esą bejėgiai ką nors pakeisti. Skirtingi žmonių požiūriai lemia jų elgesį. Optimistas, negavęs darbo ir dėl to nusivylęs, tuojau pat su viltimi imasi kurti naują veiksmų planą, stengiasi su kuo nors pasitarti, ieško pagalbos, nes laiko padėtį pataisoma.  Pesimistas elgiasi priešingai: jis mano, kad tokių kliūčių nenugalės, todėl nieko nesiima daryti. Pasitaikančias nesėkmes jis laiko savo asmeniniu trūkumu, kuris visada nuodija gyvenimą”.
- “Kaip ir viltis, optimizmas yra tvirtas tikėjimas, kad gyvenime viskas galų gale susitvarkys, nepaisant nesėkmių ir nusivylimų. Emocinio intelekto požiūriu optimizmas yra vidinė nuostata, sauganti nuo apatijos, nevilties, depresijos kilus sunkumams.  Optimizmo ir vilties- kaip ir bejėgiškumo bei nevilties- galima išmokti. Abi nuostatas sieja gebėjimas, psichologų vadinamas saviveiksmiškumu, kitaip tariant, tikėjimu, kad kiekvienas žmogus gali įveikti visus gyvenimo sunkumus ir išbandymus. Bet kokių charakterio savybių ugdymas didina pasitikėjimą savo jėgomis, skatina žmogų nevengti rizikos ir nebijoti vis sunkesnių išbandymų. Nugalėdami sunkumus kartu sustipriname pasitikėjimo savo jėgomis pojūtį. <...> Kompetencija, atkaklumas, tikėjimas, kad patys kuriame savo gyvenimą ir galime nugalėti sunkumus, padeda pasiekti trokštamų rezultatų, o kartu su pergalėmis visuomet auga ir pasitikėjimas savimi. Sėkmė yra pats tvirčiausias tikėjimo savimi pamatas. Jei mūsų pradinės pastangos sumažinti svorį, mesti rūkyti ar baigti pradėtą darbą buvo sėkmingos, saviveiksmiškumas visada augs”. 
- “Žmonės, kurie jaučia, kad patys kontroliuoja aplinką, yra savarankiškesni, gauna geresnį darbą, daugiau uždirba, lengviau meta rūkyti, sėkmingiau sprendžia problemas šeimoje, turi daugiau draugų, paprasčiau įveikia įvairius stresus ir geba atsisakyti greito malonumo dėl ilgalaikių tikslų”.          

Žmonės skiriasi vilties laipsniu- vieni išeitis randa, o kiti- ne. Aš jas randu, tik šįkart bijau nesuspėti.

Paskutiniu metu vis nulekiu kur nors, kur daug medžių, kad pasiimčiau gryno oro ir saulės.  Nors miškeliai Vilniuje perregimi ir vistiek girdėti mašinos, čia būna ir nematomų, tačiau čiulbančių paukščių. Tokiems pasivaikščiojimams kartais man užtenka švarkelio, kartais prireikia lengvo paltuko, bet vistiek maloniai šilta. Ir nelyja, bet žolytė intensyviai dygsta. Tiesa, medžiai danguje atrodo liūdnoki, jiems trūksta vandens.

Esu nustebusi matydama tiek daug žibučių. Jos žydi ištisomis pievomis. Aš jau žinau, kad yra negalima skinti erškėtrožių daugiabučių kiemuose, bet dar nežinau ar  galima skinti žibutes parkuose ir dvaruose, todėl jų vis parsinešu namo… Kartais matau jas skinant mažas mergaites, tai pagalvoju, kad dėl ne per didelio ūgio galima ir man:)

Nors dar tik rytas, bet šiandien man pavyko apie nieką negalvoti. Dabar vėl lįsiu po apklotu, gersiu arbatą ir stabdysiu laiką. Šiuo metu jis turi būti kuo lėtesnis. Kol kas toks ir yra.

Penktadienis. Namo grįžtu su gėlytėmis iš miško. Tada vonia. Dar varvantys plaukai. Kažkuo labai kvepianti  ir minkšta oda. Puodelis arbatos su citrina. Susisupu į minkštą apklotą ir ieškausi gražios dainos. Norėtųsi užsnūsti, bet taip gaila pramiegoti tokį laiką. Labai geras jausmas. Kad taip kasdien… nors ryt irgi bus šilta. Ir gal truputi liūdna.

Įpusėjus vakarui prabundu ir dar galvoju, kad mano gyvenimas toks lėtas lėtas, toks be galo lėtas, o tų, kurie šalia manęs- be galo greitas. Jie taip greitai lekia, kad net planuoja artimiausiu metu manęs nebematyti. Niekada. Ir kai aš pirksiuos geltoną sofą, lyginsiu mažas suknytes ir prausiu šunį, jau būsiu visiškai viena. Na, gal ne viena. Bet su kitais.

Aš norėčiau būti greita šiuo metu, o lėta vėliau. Bet gal saulėtekiai ir saulėlydžiai ryškesni, kai  į juos žiūri jaunomis akimis. Nors jaunos akys mėgsta pokyčius. Jos mato saulę, bet ieško ir kitų horizontų. Tik vis nepasiekia. Ir tai trumpam nuliūdina. Bet tada vėl žiūri į saulę ir gera, kad šilta dabar, o ne rytoj ar poryt.

Gyvenimas leidžia pažinoti ypatingų žmonių. Ryšiai būna įvairūs, laikas būna įvairus- nuo ilgų metų iki trumpos kometos uodegos, bet jie visada užpildo tą laiką, kai norėtum jaustis vienišu. Ir niekada niekada neišeina. O išėję pasilieka širdy.

Dar gyvenimas grąžina skolas. Savo nuožiūra. Vis kažką atima atima, o ateičiai parengia dovaną. Gal to ir nenorėtum mainais už tai, kas buvo paimta, bet žinai, kad gyveni ir nurimsti. Žinojimas suteikia paprastumo, nes juk vistiek viskas su visais nutinka taip pat.

Šiuo metu dar turiu viską- visus mylimus ir patinkamus žmones ir daug laisvo laiko, todėl esu nuostabiai laiminga.

  

Mėgstu ketvirtadienius, mano nuomone jie saulėti ir geltonos spalvos. Arba bent jau šiuo metu. Esu patenkinta ir savo naujaisiais spalvotais plaukų suktukais, kurie naujai ir labai netikėtai pačiai garbanoja plaukus. Žinoma, Saulė nepamiršta, kaip labai ji mėgsta vieną labai seksualų berniuką ir dėl to pasistengs neprisidaryti klaidų… na, nebent labai mažų… Pridedam pirštuką prie lūpų… ir sakom Ššš…

Katė išeina į miestą. Dabar jos visos rujoja…

Mano labai mėgstama paskutinių kelių dienų Trooper
“Here for a good time” daina:

Žiūrint paviršutiniškai visi žinome, kad geltona spalva simbolizuoja saulę, šilumą ir vasarą, o tai yra užkoduota emocija džiaugsmas! Tačiau šen bei ten panaršius giliau ir paskaičius galima sužinoti, kad geltona kelia nuotaiką, išlaisvina nuo negatyvių minčių, teikia energijos, aktyvina organizmo veiklą, pakelia kraujo spaudimą, teigiamai veikią atmintį ir intelektą, aktyvina mąstymą, pastumia greitiems sprendimams, padeda įsiminti didesnį kiekį informacijos… Ohoho, kokia stipri ir drąsi spalva!

O dabar grįžkime prie mano geltonos sofos… Geltonos spalvos fizika tvirtina, kad toks baldas padidina erdvę ir jame greičiau sušylama, o sugrįžus namo iškart pasijuntama jaukiai ir tokia patalpa visada atrodys šviesesnė. Saviapgaulė? Ne… tik reikia mokėti suprasti daiktus ir reiškinius, bei jų svarbą mūsų gyvenime:)

Žinoma, geltonos turi būti tik detalės, o ne visuma, nes šios spalvos perteklius sekina, pykina ir hipnotizuoja. Negąsdinu, kad galima mirti nuo spalvos, bet prisiminkime kokį šoka organizmui sukelia tos juodai baltos besisukančios linijos… Dar geltona spalva optiškai “storina” (labiau, nei balta), todėl mergina dėvinti šios spalvos suknelę tikra retenybė (dažniausiai tokią drąsią pažįstu tik save). Na ir dar reikėtų žinoti, kad geltonos spalvos tapetai virtuvėje, praktiškai nevaldomai skatina apetitą:)

Pagal horoskopą geltona spalva yra laiminga dvyniams. Aiškinama, kad tai laimės ir pinigų spalva, tačiau ne meilės… bet man geltona yra mylėjimosi spalva. Viską sudėliojus į savas vietas, geltona tai-  pozityvumas, šiluma, atostogos, mylėjimasis, pinigai ir iššūkiai. Daug šypsenų ir jokio nuobodulio! Tai aš;)

Nežinau, ką jie čia daro, bet atrodo gražiai ir kiek komiškai:)) Gelsva suknelė gerai, bet dar nėra idealus variantas. O koks idealus aš dar nežinau, gal labai paprastas, spontaniškai trumpas po kokiu medžiu ir be  baliaus… tik gerai žinau, kad neturi būti jokių kol mirtis mus išskirs (kaip galima tokią dieną kalbėti apie mirtį?), o kol žemėje neliks nei vandens, nei saulės… O įsipareigojimas kažką mylėti iki begalybės yra pats geriausias iš visų tų likusių kasdieniškų, kuriuos vykdai net nesusimąstydamas.

Na ir galiausiai tai, ko tikrai noriu… didelės didelės atostogos ir daug daug geltonos meilės. Draugės sako, kad atsimylėti yra įmanoma. Kabinam medų…

Turėjau įtarimą, kad sukant link amžiaus trisdešimtuko žmonės seksualėja, bet paskutiniu metu savo adresu tai girdžiu taip dažnai, kad reikės naujos atsikertamųjų žodžių bazės. Kaip ir būtų moteriška svajonė patikti visiems ir tuo naudotis, bet aš dar turbūt neišmokau tuo naudotis:)) Man juk patiko dėvėti mini ir kažkokiu nesuprantamu būdu būti santūriai gražiai, bet dabar tai kažkokiu nesuprantamu būdu ir nyksta…

Šiandien kažką skaičiau pavadinimu “žmonės yra seksualūs gyvūnai”, bet vis tiek nė velnio nesuprantu, kur glūdi seksualumo šaknys. Vaikinai mano, kad tai įgimta, merginos- kad sukurta jų pačių pastangomis stengiantis patikti priešingai lyčiai. Sakykime, kad atkreipiant dėmesį į merginą vaikinus pirmiausia įtakoja fiziniai duomenys, o man patinka tie vaikinai, kurie seksualūs iš vidaus… Pastebiu ir seksualius grynai išoriškai, bet man jie dažnai atrodo vulgarūs ir neturintys kuo nustebinti, todėl užteks pirminio susipažinimo ir pažinties niekad neplėtosiu.

Kaip tik prisiminiau, kaip prieš porą dienų į prekybos centrą įėjau su beveik šalia einančiu vaikinu. Keista, bet mes nuolat prasilenkdavome labai nežymiai, nors pirkome skirtingus produktus. Ne paslaptis, kad aš stebėjau jį, o jis mane, tik paslaptis ką, kuris galvojome:) Velniškai užvedantis žaidimas…

Kartais žinome kuo mums patinka kitas žmogus, kartais- ne ir dėl to instinkto protu turbūt nepaaiškinsi- kai kurie žmonės mums atrodys patrauklūs, o kai kurie- ne. Nežinau, kada jūs laikote save seksualiais, bet aš save labiausiai mėgstu, kai būnu susivėlusi (arba suvelta) ir vartausi lovoje. Dažniausiai tai būna iš ryto arba kai kuriais atvejais vakare:)

Kiekvieną pavasarį pajuntu ypatingą silpnybę apatiniam trikotažui. Šiemet jo perku mažiau, nes sugalvojau su juo fotografuotis ir tai labai patiko. Jeigu pasiseks iki pavasario galo ar vasaros pradžios turėsiu visą šio gėrio albumą. Man tai patinka!

“Ateityje, tau reikės išmokti atsipalaiduoti”… Jeigu dabartis tokia komplikuota, o ateitis bus tokia staigi, man tikrai reikės to išmokti. Dabar jei negaliu pašalinti streso šaltinio aš jį tiesiog toleruoju ir esu taip pripratusi, kad net nepastebiu… tai beveik natūrali mano būsena, iš tikrųjų ir yra natūrali…

Kita vertus daug vaikštau, būnu gamtoje ir vartau knygas spalvotais paveikslėliais, bet vistiek girdžiu tą mistinį “atsipalaiduok”. O gal tai reiškia nebūk “susikaupusi”? O kaip tada kontroliuoti gyvenimą?..

Man reikia visažinės googles pagalbos… kuri pasiūlo:
- meditaciją (sakau griežtą “ne”)
- autogeninė treniruotė (dar blogiau)
- lankyti sporto klubą (lankiau salsą- nepadėjo)
- lankytis pirtyse (nemėgstu drėgmės)
- apsipirkinėjimas (neturiu kantrybės “skudurams”)
- piešimas ir parodos (praėjęs etapas)
- darbas sode (neturiu sodo)
- muzikos klausymas (labai geras fonas galvojimui…)
- aromaterapija (kartais uostau šokoladą, kavą, cigaretes…)
- masažas (čia žiūrint, kas jį darys…)
- žvakės ir ugnis (bijau netekti regėjimo)
- daugiau gulėti vonioje ir miegoti (padeda, bet trumpam ir juk vistiek galvoju…)
- kita… (mėgstu fotografuotis su apatiniu trikotažu ir tai ne riba…)

Manau ateičiai (kai bus labai blogai) rinksiuosi jogą, o dabarčiai tantrinį seksą… Gera pradžia juk pusė darbo, ar ne? ;)

                                                                                                      Šiomis dienomis klausau Perasma “Swing 2 harmony”.