Paklausyk, ką šnabžda Visata. O dabar suvok tai…

Taip jau atsitiko, kad diplomų teikimo išvakarėse ( 06 06 20) knygyne užtikau mažą gyvenimo vertybių knygutę, kurioje radau skyrių kodiniu pavadinimu “būkit protingi”. Virš užrašo protingu žvilgsniu šypsojosi mergina vilkinti mantiją. Kaip tik toks rūbas saugiai gulėjo mano krepšyje sekančios dienos iškilmėms. Tą akimirką pagaliau suvokiau, kad tai vis dėlto svarbus ir momentas mano gyvenime. Bet kuriuo atveju, nieko taip neaukštinu ir nešlovinu, kaip protą. Širdis vis lieka nebyli, nes yra kontroliuojama racionalaus proto. Visada vadovauja tas, kas protingesnis.

Mūsų laikmetyje, šalia visų kitų vertybių yra labai svarbu būti protingam. Intelektualumas, kaip ir komunikabilumas - pabrėžiamas nuolat ir garsiai. Vargu ar gali būti kitaip, kai gyvename pačiame konkurencingiausiame laikmetyje, koks tik kada nors yra buvęs. Sėkmingam gyvenimui mums reikalingas pats geriausias išsilavinimas, kokį tik galime pasiekti ir pats didžiausias žinių bagažas, kokį tik įstengiame įgyti. Pirmiausia esame vertinami ne pagal išvaizdą ar manieras, o pagal protą. Jei esi intelektualus, bus pasigilinta ir į kitas tavo asmenybės savybes, o jeigu ne - bus ieškomas kitas žmogus.

Profesionalumas - sugebėjimas pasiekti aukščiausių rezultatų savo srityje, nemažiau svarbu. Privalu būti ir sąžiningam, nes tik išmintingi ir patikimi žmonės verti pagarbos. Įprastas fizinis grožis netenka reikšmės, nes tikrai gražūs žmonės yra protingi žmonės. Tik išsilavinusiuosius gaubia paslaptinga išminties aura.

Tačiau norint būti protingu reikia pradėti ruoštis labai anksti. Išminties siekimas niekuo nesiskiria nuo tapimo olimpiniu čempionu - turi pradėti, kaip įmanoma anksčiau ir įdėti kuo daugiau pastangų. Privalomas ryžtas ir įžvalgumas, atsakingumas ir “toli siekiantis žvilgsnis”. Gyvenimas nėra nei toks ilgas, nei toks trumpas, kaip esame pratę manyti. Norint atlikti daug ir prasmingų darbų, reikalingas tinkamas pasirengimas. “Nereikia būti genijais, kad nuveiktumėte nuostabius darbus. Svarbiausius dalykus šiame pasaulyje atlieka paprasti žmonės. Paprasti žmonės atlieka nepaprastus darbus” ( Gordon B. Hinckley).

Niekada nemaniau, kad gali būti taip sunku nesimokyti. Paskaitų nebebūta jau senokai, bet laiko pertekliumi nesiskundžiau - tobulinau diplominio darbo skaidres,  repetavau jų pristatymą, dar ir dar kartą gilinausi į temą, bendravau su draugais. O dabar, jau daugmaž savaitė, kaip su mokslais nebeturiu nieko bendra, tačiau niekaip neįstengiu atsiplėšti nuo kompiuterio. Kasdien ką nors skaitau, rašau ir vis tiek negaunu reikiamo krūvio – viskas lieka laisvalaikio, o ne moksliniais skaitiniais.  Naktimis irgi dar nesimiega - atsakinėju į elektroninius laiškus, mintimis klaidžioju po pasaulį, laimei, dar neperstatinėju baldų.

Sakoma, kad jei nori laimėti, turi nuo savęs atkirsti visus įmanomus pasitraukimo kelius. Aš taip elgdavausi norėdama pailsėti. Grįždavau namo iš studijų miesto, kad atitolinčiau save nuo įtampos, tačiau miegodavau, bent dvigubai trumpiau, nei paprastai ir dažniausiai grįždavau greičiau, nei būdavau numačiusi.

Ilsėtis nėra sunkiau, nei mokytis. Tiesiog neįmanoma ilsėtis neišsprendus rūpesčių.

Rodyk draugams

Artėjant tikslo pabaigos link, greitis padidėja lyg leidžiantis į nuokalnę, o pati pabaiga užtrunka. Kai baigiasi ir ji – atsiveria tuštuma. Kelias savaites reikėjo laukti diplominio darbo gynimo dienos ir dar savaitės jam atsiimti. Dabar reikės dar tiek pat laiko, kol pradėsiu dirbti. Nemanau, kad per darbą pasieksiu sielos pilnatvę, net jei ir tapčiau darboholike. Dauguma žmonių dangstosi savo darbu, lyg kiauru skėčiu sakydami, kad yra teisininkai, gydytojai ar ekonomistai. Bet tai, tiek ir tereiškia - kad esi teisininkas ir niekas daugiau.

Kad būtų ateitis - reikalinga dabartis. Viskas pasibaigę ir niekas neprasidėję. Stoviu sankryžoje stulpo poza ir svarstau, kuria kryptimi galėčiau patraukti. Senąjį gyvenimą privalo pakeisti naujas. Atsinaujinimo ratas žmogui reikalingas, kaip metų laikai gamtai, kad neapsnūstum ir nesiliautum tobulėjęs. Dėl šios priežasties mano siela išgyvena sausros sezoną - tvanku ir negera. Jaučiu didelį garsaus griaustinio ir gausaus lietaus troškimą, kuris nuplautų susikaupusių dulkių sluoksnį. Tuomet iš naujo sužaliuos medžiai, prasiskleis ryškesni žiedai ir skaisčiau  sušvis saulė.

Kai prasidės naujas procesas, bus stimulas veikti ir siekti, dabar nėra konkretaus tikslo, o jei tiksliau - apskritai nėra. Bet ieškau ne vien kelio. Ieškau ir savęs pačios. Iš naujo. Dar kartą. Konkrečią savęs formą galiu sukurti konkrečiam laikui. Vėliau ji susidėvi ir kai nustoja patikimai funkcionavusi -  reikalinga nauja. Pritariu teiginiui - “žmonės nesikeičia, kai jaučiasi patenkinti. Jie keičiasi, kai jaučiasi parsisotinę”.

Rodyk draugams

Kai apsigini diplominį darbą, supranti, kad tavo dienos universitete pasibaigusios. Negaliu pasakyti, kad labai gaila, greičiau keista ir gal kiek liūdna, nes pasiektas tikslas parodo tik tai, kiek sukaupei šiukšlių su kuriomis, net nežinai ką daryti. Kelis metus studijuoji tam, kad gautum vieną spalvotą popieriaus lapą, vadinamą bilietu į gyvenimą. Be jo esi niekas, bet ir su juo jautiesi vienas ir tuščias.

Atrodo viskas taip seniai prasidėjo, bet taip greitai įvyko. Nebesvarbu. Lagaminams reikalingi naujo tikslo namai.

Rodyk draugams

“Universitetas ar kita aukštoji mokykla mums tegali duoti tą patį, ką ir pradinė – išmokyti mus skaityti. Mes mokomės skaityti įvairias mokslines knygas įvairiomis kalbomis; raidžių ir abėcėlės mokomės iš įvairiausių vadovėlių. Bet žinių, net ir praktinių žinių mes įgyjame iš knygų. Net jei mums dėsto geriausi profesoriai, viskas priklauso nuo to, ką skaitome. Šiandien tikrasis universitetas yra knygų rinkinys.”  Filosofas Thomas Carlyle’as.

Negaliu nesutikti - mokame tiek, kiek skaitome. Diplomai vienodi, o žinios - ne. Visi išmokstame skirtingų dalykų.

Mokslai visada svarbūs. Atkaklumas padeda pasiekti užsibrėžtus tikslus, bet kai jie baigiasi - gyvenimas netenka prasmės. Man niekada nebūna ko švęsti. Greičiausiai pergalėmis reikia mokėti džiaugtis, nes aš vertinu tik patį procesą. Priartėjus prie pabaigos nelieka azarto ir viskas tampa nebesvarbu.

Ir vis dėlto, universitetas – tik įvadas. Mokomės trečdalį savo gyvenimo, o vėliau naudojamės sukauptomis žiniomis - dirbame ir kuriame. Todėl tikrasis gyvenimas dar tik prasideda.

Rodyk draugams

Jeigu šokis - dviejų žmonių pokalbis, tai tiesiog kalbėkime.

Rodyk draugams

“Pavydžiu stalui jo randų, žymių, kurias išdegino karštos duonos skardos. Pavydžiu jam ramaus laiko pojūčio, noriu, kad galėčiau tarti: tai padariau prieš penkerius metus. Palikau šią žymę, šį apskritimą nuo šlapio puodelio su kava, cigarete išdeginau šį ženklą, išraižiau kopėtėlėmis šiurkštų medienos paviršių. Štai čia, slaptoje vietoje už stalo kojos, Anuka išpjovė savo inicialus, kai buvo šešerių metų. O čia aš karštą vasaros dieną prieš septynetą metų išdrožiau peiliuku. Ar pameni? Ar pameni vasarą, kai išdžiuvo upė? Ar pameni?

Pavydžiu stalui ramaus vietos pojūčio. Jis ilgai čionai stovi. Ir priklauso šiai vietai.”   

                                                                                                             J. Harris “Šokoladas”

Sienos perpildytos istorijų, komodos su slaptais stalčiais, paveikslai su kišenėmis, suskilusi vaza, pribraukyti laiškai …

Per gyvenimą paliekame daugybę žymių ir pėdsakų. Vienus nuplauna jūra, kitus laikas, treti išlieka amžiams. Kartais mums, kartais kitiems. Kartais išlaikom, kartais pametam, pamirštam. Kažkur vėjas tebenešioja pamestą šaliką, medis saugo įspaustą vardą, girgžda vienišos supynės, puodelis su nuskilusia ąsa iš kurio jau niekas nebegeria…

VISKAS SU SIELA - sena, gyva, liūdna, prasminga ir amžina.

Rodyk draugams

Gyveni ar egzistuoji?

Vaikščiokit susikabinę.

(Žodžių autorius nežinomas)

Rodyk draugams

Come along now, come along with me                                  Stay out stay clear, but stay close

Come along now, come along and you'll see                       Friends, foes, God only knows

What it's like to be free                                                             Let's be the thorn on the rose

                                                                                                      Time flies, make a statement, strike a pose 

Nejaugi viskas prasideda ir baigiasi meile?                                

Neprisimenu, kad kada nors būčiau mėgusi mėnulį…            Nejaugi meilė visada skausminga?

                                                                                                        Neprisimenu, kad kada nors būčiau tai jutus…

Come along now, come along with me

And I'll ease your pain                                                              Come along now, come along with me     

Come along, come along with me                                           Come along now, come along and you'll see    

And let's seize this day                                                               What it's like to be free

Come along, come along with me

                                                                                                        Nejaugi meilė palaiko draugiją?

Nejaugi meilė yra laimės sąlyga?                                            Neprisimenu, kad kada nors būčiau buvus vieniša…

 Neprisimenu, kad kada nors būčiau buvus nelaiminga…

                                                                                                         Oh, come along with me

Come along now, come along with me                                            Oh, come along with me       

Come along now, come along and you'll see       

What it's like to be free                                                                     I like to be free… that's wishful thinking…

Atlikėjas:Titiyo

 Daina: Come along

 Mąstytoja: Aš

Rodyk draugams

Rodyk draugams